tarapėtas

×tarapė̃tas sm. ppr. sing. (2) Slm, tarapetas FrnW žr. tarapotas: Toks tarapė̃tas dabar, kad nežinau Žmt. Par veselijas tikras tarapė̃tas, nėr kada ir pasilsėt Užp. Prisidarė daugel tarapetų! TŽVI367(Nz).